Kompozicija (kaip vienas kūrinys ar instaliacija) susideda iš kelių skulptūrinių objektų, kuriančių tam tikrus asociatyvius ryšius, nuotaiką, savitą atmosferą. Mane inspiravo gamtos ir civilizacijos santykis, industrinis palikimas (nebenaudojami geležinkeliai, seni fabrikai, buvę kariniai objektai, įvairi su tuo susijusi infrastruktūra), o tiksliau – irimo ir kaitos procesai, vykstantys tokiuose objektuose.

​

Įdomu stebėti, kaip gamta iš lėto perima tai, ką, ne taip senai, statė žmogus. Viena vertus – vaizdas gali pasirodyti gana postapokaliptiškas – krūmais apaugę mūro ir gelžbetonio gremėzdai, riogsantys it monumentai besaikiams praeities užmojams, tačiau taip atrodo tik iš vienos perspektyvos. Jei pavyksta atsiriboti nuo istorinio konteksto ir pažvelgti į tai su tam tikru vaikišku smalsumu – tokiose vietose nesunku pastebėti, kokia gyvybinga ir dinamiška yra gamta, kuomet medžių šakos trupina gelžbetonį, o griūvančių pastatų blokai kybo ant plonyčių armatūros strypų, tarsi levituodami ore, samanos ir žolė suveši net ant alyva permirkusio asfalto, o geležis vėl virsta rūda. Peršasi išvada, jog gamta puikiai susitvarko, tiesiog klesti, nepaisant visų žmogaus sukurtų nepalankių sąlygų. Tai stebint, tenka susimąstyti apie šiandieninius užmojus jų perspektyvas ateityje, materialių dalykų laikinumą ir nuolatinę kaitą.

​

Kompozicija, ar, veikiau, situacija (mizanscena) sukurta iš skulptūrinių objektų, tarsi hipotetinės ateities vizija, įkvėpta civilizacijos ir gamtos santykio. Kartu tai – žvilgsnis pro siurrealistinę ar futuristinę prizmę. Kaip brolių Arkadijaus ir Boriso Strugatskių aprašytoje „zonoje“ (romanas „Piknikas šalikelėje“), siekiu, jog susiduriant su kūriniu, žiūrovo neapleistų jausmas, jog kažkas yra „ne taip“ ir kažkas gali nutikti bet kurią akimirką. Levitavimas, įtampa, permainų nuojauta, palankus metas įvykti kažkam, ką sunku apibrėžti ir galima tik nujausti.

 

Darbas 2018 m. rodytas (AV17) galerijoje, parodoje „Levitavimas“. Kūrinys sukurtas gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją meno kūrėjams. Kūrinį yra įsigijusi nevalstybinė organizacija Lewben Art Foundation.